I VIETA

Darbas devizu “UŽUSODIS”

Fragment architektai

Autoriai: B. Meironaitė, P. Čepaitis, E. Radėnaitė, I. Kundreckas

Projekto aprašymas

Kuriant pasiūlymą Sodininkų miesteliui, visų pirma, mus įkvėpė ambicija sukurti naują miestą – šiuolaikišką, patrauklų ir kviečiantį. Tačiau ar naujas miestas kuriamas tuščioje vietoje? Nors šios miesto dalies istorija nėra turtinga, bet ji ir šiuo metu pilna gyvybės ir veiklos. Todėl mums atrodė teisinga, kiek įmanoma, išsaugoti charakteringas daleles. Pavyzdžiui, žavus ir pilnai veikiantis šiltnamių kompleksas, kuris vystant teritoriją taps nebereikalingas, juk gali būti perkeltas į kuriamą Sodininkų miestelių ir, įgavęs naują formą, gyventi naują gyvenimą bei pasakoti apie sodininkystės tradicijas. Taip pat ir labai paprasti ir banalūs esamų pastatų silikatinių plytų fasadai gali būti pernaudoti naujų pastatų architektūroje ir suteikti jai neįprastą, šiais laikais retai sutinkamą išraišką. Tai ne tik tvarumas, bet ir vietos istorijos įprasminimas. Kad pasakojimas apie kuriamą Užusienio miesta neprasidėtų nuo tuščio balto lapo.

Turėjome įvertinti ir būsimą teritorijos kontekstą, ne tik jau egzistuojantį. Su būsimu parku besiribojančius kvartalus norėjome spręsti minkščiau, o į centrinę Užusienio aikštę orientuoti pastatai tarsi reprezentuoja visą Sodininkų miestelį, todėl čia, mūsų manymu, turėtų būti koncentruojamos funkcijos ir architektūrinės formos, kurios geriausiai išreiškia miestelio veidą ir charakterį.

Na ir žinoma tipologijų įvairovė. Tokia gausybė namų tiesiog negali būti tipinių projektų rinkinys. Kiekvienoje miestelio dalyje įsikūręs žmogus turi jausti jaukumą ir šilumą, o ne kartotinių sprendinių šaltį. Daug skirtingų planų variantų, architektūrinių detalių gausa papildo viena kita ir sukuria nenuobodžią ir turtingą įvairovę. Dideli balkonai, įstiklintos lodžijos – daugiaaukščiai šiltnamiai, vidinių kiemų planavimo sprendiniai su daržais, lysvėmis ir sodais, sukuria terpę, kurioje būsimi gyventojai galės atsidėti savo hobiams ir turėti pilnavertį, architektūros neribojamą, gyvenimą.

Planšetės

Aiškinamasis raštas

II VIETA

Darbas devizu “IŠEIK Į KIEMĄ”

Sprik

Autoriai: J. Cirtautaitė, K. Galvydytė, G. Gineitytė, M. Olšauskas

Projekto aprašymas

Užusienio miesto, Sodininkų miestelio dalies projektas “išeik į kiemą” yra sukurtas pirmenybę skiriant bendruomenei ir saugiems bei šiuolaikiškiems kaiminystės ryšiams.

Gyvenamoji aplinka miestelyje yra artima gamtai, kvartalų kiemo erdvės orientuotos į sodininkystę, produktyvių želdynų auginimą, bendruomenės gerbūvio kūrimą projektuojamų kvartalų erdvėse.

Projektuojama architektūra sukurta atsižvelgiant į gyvenimo būdo šiame miestelyje pobūdį – pastatai žmogui artimo mastelio – ne aukštesni kaip trijų – keturių aukštų, vyrauja nedideli tūriai, stambesnės urbanistinės struktūros vizualiai skaidomos į smulkesnes, šlaitiniais stogais sukuriamas dinamiškas užstatymo siluetas.

Kvartaluose numatomi įvairios tipologijos gyvenamieji daugiabučiai pastatai, taip siekiama užtikrinti skirtingų poreikių gyventojų įvairovę bendruomenėse, sukurti gyvybingą miestelio aplinką.

Kvartalai kuriami užstatymu bei erdviniais ryšiais formuojant smulkesnes vidines kvartalo struktūras su vidiniais kiemais gyventojų brendruomenėms, kuriuose vystomos bendruomenę stiprinančios funkcijos. Užstatymas sumodeliuotas vertinant insoliaciją, natūralų šešėliavimą, kvartalų praregimumą, vizualinius ryšius su žaliosiomis, viešosiomis erdvėmis, jų prieinamumą.

Visi “išeik į kiemą” projekte kuriami statiniai yra suprojektuoti kartotinio tipo – unikalios kvartalų užstatymo kompozicijos sukurtos naudojant skirtingą šių tipų skaičių bei išdėstymą. Kartotiniai statinių tipai naudojami siekiant užtikrinti projekto tvarumą – statybos ekonomiškumą, ekologiškumą, projektavimo optimalumą.

Sodininkų miestelio projektas “išeik į kiemą” yra integralus, teritorijoje jungtys pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių judėjimui suprojektuotos vertinant konkurso projektavimo užduotyje bei urbanistinėje koncepcijoje pateiktus aplinkinių teritorijų sprendinius, miestelio gretimybes bei kitų, su teritorija besiribojančių, miestelių viešųjų erdvių sistemas.

Planšetės

Aiškinamasis raštas

III VIETA

Darbas devizu “DARŽŲ GROUP”

HEIMA

Autoriai: P. Daugis, P. Žakauskas, K. Skirmantas, M. Morkūnas, S. Pundzius, V. Vaičikonis, D. Leišytė, R. Kazėnaitė, E. Ąžuolaitytė, J. Malinauskas, D. Valentukevičienė, E. Barauskaitė, O. Nagorna, U. Lengvenė, S. Kliūčiūtė

Projekto aprašymas

Projektuojame 10 gyvenamųjų kvartalų su daugiabučiais, vienbučiais, dvibučiais bei kotedžų tipologijos namais. Kiekvienam suteikiamas savitas charakteris ir atpažįstamumas. Išraiškinga architektūra būsimiems gyventojams suteiks savitumo jausmą, leis išsiskirti iš kitų kvartalų ir bendrų Užusienio miesto dalių. To sieksime unikalia pastatų architektūros išraiška, reagavimu į užduotas kvartalų ribas, gamtinį kontekstą ir harmoningą erdvių tarpusavio santykį.

Sodininkų miestelio kvartalus ir kitas projekto teritorijas į vieną visumą sujungianti Žalioji ašis – tai ne tik patogus laisvalaikio takas, bet ir gyvybinga erdvė, pulsuojanti įvairiomis veiklų ir pramogų zonomis, pritaikytomis skirtingoms gyventojų grupėms. Išdėstytos visu Žaliosios ašies ilgiu, šios zonos skatina gyventojus pažinti įvairiapusiškas Užusienio miesto dalis, aktyvuoti skirtingo charakterio erdves kuriant lokalius bendruomenių centrus.

Ašies pabaigoje įsikūręs Šeimos parkas – vieta, kurioje susitinka visos teritorijos kvartalų gyventojai. Joje galima ne tik pailsėti, bet ir rasti įvairiausių pramogų – kūno kultūros bei paplūdimio tinklinio aikštelę, bendruomenės susitikimo zonas su specialiais staliukais, urbanistines balas.

Sodininkų miestelio architektūroje naudojamos paprastos, tačiau ilgaamžės medžiagos.

Planšetės

Aiškinamasis raštas

IV VIETA

Darbas devizu “MORKA ROPĖ SERBENTAS PIPIRAS”

2XJ

Autoriai: V. Buinevičius, L. Valančiūnas, V. Bieliūnas

Projekto aprašymas

Kuriant Sodininkų Miestelio charakterį atsispiriama nuo urbanistinės vizijos, kuri atsigręžia į laiko patikrintą, tačiau pamirštą gerąją miesto vystymo praktiką, kai miesto “stuburą” sudaro gatvės – patrauklios, reprezentuojančios, humaniškos, funkcionalios ir gyvybingos viešosios erdvės. Siūloma tęsti šią kryptį ir kurti aplinką, kuri masteliu ir struktūra primintų tai, ką Baltijos šalių sostinėse turime gražiausio. Vilniaus Žvėrynas, Rygos Agenskalns ar Talino Kalamaja paperka miestiečius jaukiu masteliu, erdvių ir architektūros įvairove bei žaluma. Inspiruoti jų, siūlome sukurti panašų charakterį Sodininkų Miestelyje: teritoriją užstatyti dviejų-trijų aukštų su mansardomis nedideliais daugiabučiais pastatais orientuotais į siauras ir gausiai apželdintas romantiškas gatveles, formuoti aiškią, bet dinamišką užstatymo liniją, atveriant kiemų perspektyvas, žalumą ir saulės šviesą, o kiemuose kurti erdves privačiam poilsiui ir kaimynų sodams.

Planšetės

Aiškinamasis raštas

V VIETA

Darbas devizu “HABITS”

Architektūros linija ir BAULAND

Autoriai: G. Čaikauskas, M. Stražinskaitė, N. Vainoriūtė, A. Meilūnaitė, A. Čaikauskienė, L. Venckutė, V. Poviliūnas, S. Čaikauskas, Ž. Česonytė, F. Lasys, D. Baltrušaitis, A. Dailidaitė, M. Pacevičiūtė, R. Pilkauskaitė, P. Šimonėlis, L. Simutytė

Projekto aprašymas

Urbanistinės-architektūrinės idėjos principas–sukurti unikalių skirtingų kvartalų Sodininkų miestelio urbanistinę struktūrą, kuri leidžia natūraliai gamtai įsilieti į ją. Stambesni tūriai nusmulkėja arčiau link natūralios gamtos, įvairių formų stogai kuria sodininkų miestelio įvaizdį ir daugiasluoksnį siluetą. Didesni daugiabučių kvartalai formuojami dalinio perimetrinio užstatymo principu, miestų vilos kuriasi arčiau natūralios gamtos.

Pastato architektūra yra įkvėpta gamtinio konteksto ir gamtinės aplinkos. Urbanistinėje idėjoje greta pagrindinės pėsčiųjų alėjos siūlomos papildomos dvi žaliosios jungtys betarpiškai veikia pastatų architektūrą. Alėjos metaforiškai tampa tarsi žaliosios upės ištekančios iš pagrindinio vandens telkinio (šeimos parko) driekiasi per Sodininkų miestelį ir suteikia žalią charakterį ir jaukią aplinką net gilumoje esantiems kvartalams. Pastatų architektūra seka šias pėsčiųjų alėjas plastiškai į jas reaguodama. Prie parko vyrauja šlaitiniais stogais pasižyminčių pastatų siluetai tokiu būdu kuriama aliuzija į parko ar miškų apsuptyje stovinčias archetipines sodybas. Tolstant nuo parko keičiasi namų siluetai. Kuriamas kompozicinis perėjimas tarp gamtinio ir miestiškojo (kietesnio, kampuotesnio) prado.

Vengiant kietų perimetrų kvartalai turi jaukius vidinius kiemus. Kvartaluose aplink Šeimos parką tūriai statomi šachmatiniu principu siekiant maksimaliai atverti vaizdus iš butų į parką neblokuojant pramatomumo. Tokiu būdu žmogus būdamas bet kurioje kvartalo vietoje, net ir stovėdamas gatvėje, jaučia parko artumą. Parko vaizdais gali džiaugtis ne tik daugiabučių prie parko, bet ir tolimesnių kvartalų gyventojai.

Vidinio kiemo motyvas tęsiasi per visus kvartalus – ne išimtis ir kvartalas, kuriame numatyti vienbučiai namai, kotedžai bei dvibučiai. Kotedžų grandinėlės su jiems priklausančiais sklypais formuoja savotišką kvartalą su centre esančia žaliąją erdve–savotišku centriniu parku. Tokiu būdu visi šių namų gyventojai turi vaizdą į žalumą.

Planšetės

Aiškinamasis raštas

KITI PROJEKTAI

Darbas devizu “PLAY GARDEN”

UAB „313 architects“

Autoriai: A. Zanevičius, G. Laniauskaitė, M. Karalevičius, E. Skukauskienė, S. Vinciūnas, J. Žalys

Projekto aprašymas

Pagrindinė „Sodininkų miestelio“ teritorijos vertybė – medžiai. Projekto PLAYGARDEN komanda tikslingai siekė esamo sklypų reljefo ir pavienių vertingų medžių, bei želdinių masyvų išsaugojimo. Visoje planuojamoje „Sodininkų miestelio“ teritorijoje pavyko išsaugoti net 88% esamų medžių.

Siekiant organiškai apjungti skirtingus užstatymo morfotipus, PLAYGARDEN urbanistinei vizijai pasirinktas laipsniško perėjimo „iš miesto į kaimą“ principas.

Teritorijos rytiniai kvartalai projektuojami interpretuoto miestietiško perimetrinio užstatymo, o einant į vakarus užstatymas vis labiau smulkėja, mažiau reaguoja į gatvės išklotines, daugiau atsigręžia į gamtą ir artėja prie sodybinio užstatymo jausenos.

Visų kvartalų kompozicinė atspirtis – esamų medžių ir jų grupių vieta sklype. Formuojant užstatymą saugomi esami medžiai ir formuojamos žaliosios jungtys. Pastatai komponuoti atsižvelgiant į medžių ir jų grupių vietas sklypuose.
Kiekvienam kvartalui numatomas atskiras vidinis kiemas (ar keli kiemai) su vaikų žaidimo aikštelėmis, sporto ir poilsio zonomis. Pirmo aukšto gyventojai turi terasas ant žemės. Mansardinių aukštų butams numatomos stogo terasos. Privačios ir viešos erdvės atskiriamos pastatų tūriais, apželdinimu, mažosios architektūros elementais.

Korpusų, atgręžtų į pagrindines gatves, pirmajame aukšte numatomos komercinės patalpos. Visi į gatves ar viešas erdves orientuoti pirmojo aukšto butai projektuojami taip, kad esant poreikiui būtų nesunkiai pritaikomi komercijai.
Sodininkystė, kaip ir kiekvienas pomėgis, prasideda nuo mažo mastelio, todėl pagrindinis dėmesys PLAYGARDEN sprendiniuose yra skiriamas sodininkystei privačiose erdvėse. Kiekviename kvartale numatomos skirtingos sodininkystės vietos ir formos. Tai: privatūs darželiai prie pirmo aukšto terasų, augalų klombos balkonuose, bendros lysvės kvartalų kiemuose, ant eksploatuojamų stogų ir netgi laiptinių galerijose.

Planšetės

Aiškinamasis raštas

Darbas devizu “MIŠKO SODAS”

UAB „Metro architektūra“

Autoriai: K. Maciulevičius, P. Kisielis, J. Biliūnas, S. Daujotė, J. Kovarskaitė, T. Džiugytė-Kielė, V. Eitminavičius, M. Varslavėnaitė, A. Počopka

Projekto aprašymas

Miško sodas: harmonija tarp žmogaus ir gamtos. Naujai projektuojamas miesto rajonas įgyvendina unikalią urbanistinę
Miško sodo idėją. Ši koncepcija remiasi esamų gamtinių elementų išsaugojimu ir praturtinimu naujos augmenijos įvairove, kuriant daugiasluoksnį miško sodą, kuris apgaubia ir integruojasi į urbanistinį audinį, tapdamas esmine kvartalo dalimi.
Projektuojama žalioji pėsčiųjų alėja darniai įsilieja į būsimo Užusienio miesto žiedinę pėsčiųjų jungtį, taip užtikrinant integralumą, prieinamumą ir kontekstualumą bendrai teritorijai. Projektuojamos papildomos žaliosios pėsčiųjų jungtys integruojasi į esamą gatvių ir pėsčiųjų tinklą, jungiantį su Aukštųjų Panerių mišku, Panerių erozinio kalvyno
kraštovaizdžio draustiniu.

Miesto užstatymas ir pastatų forma atspindi urbanistinę idėją – tolstant nuo centro tūrių mastelis smulkėja, pastatų forma ir fasadai tampa laisvesni, sutapdinti stogai pereina į tradicinius dvišlaičius, taip pabrėžiant santykį su esamu kontekstu bei kraštovaizdžiu. Dominuojantis perimetrinis užstatymas aiškiai atskiria viešas ir privačias erdves, kuriamas sodininkystės tematika. Sprendiniai projektuojami taip, kad būtų užtikrinama sklandi orientacija pastatuose bei visų pastato naudotojų, įskaitant ir žmonių su negalia, patogus, nesudėtingas judėjimas ir prieinamumas. Aiški konstrukcinė pastatų schema leidžia keisti būstų išplanavimus, pirmuosiuse aukštuose turėti gyvenamąją, administraciną ar komercinę funkcijas.

Planšetės

Aiškinamasis raštas